Raudonųjų ikrų užkandėlė
LaisvalaikisMaistas

Prabangūs raudonieji ikrai už neįtikėtiną kainą

„Kai užsidaro durys – atsiveria langas“, – ko gero daugelis yra girdėjęs šį posakį. Jį galėčiau sau pritaikyti ir aš. Restoranai, barai, kavinės ir visas „HoReCa“ sektorius vis dar dreifavimo pozicijoje: vieni bando išgyventi ruošdami maistą išsinešimui – kiti gi sukandę dantis laukia kol vėl pavyks atverti duris visuomenei. Ne paslaptis, kad nuo to priklauso ir mano darbas. Nedirba „HoReCa“ – nedirbu ir aš. Todėl nusprendžiau pradėti dalintis maisto gamybos receptais ir, žinoma, kaip juos galėtume suderinti su vienu ar kitu alumi.

Šventiniu periodu nusprendžiau save pasilepinti ir vieną iš patiekalų pasidaryti su… Ikrais. Taigi, viskas būtų gerai, jei ne kaina, kuri parduotuvėse būna nereali. Apie netikrus ikrus net nekalbėsiu, nes tai, mano nuomone, išsidirbinėjimas iš maisto. Vis dėlto nuvykęs į vieną iš prekybos centrų negalėjau patikėti, pamatęs tikrus lašišų ikrus ir jų kainą.

Apie kurį prekybos centrą klabu? Daugeliui galbūt mažiau aplankomas, kitiems gi – pagrindinė apsipirkimo vieta – omenyje turiu „Hyper Norfa“, esančią Kalvarijų g. 151. Čia dažniausiai atvykstu kai reikia mėsos produktų, kurie yra kur kas geresni nei kituose prekybos centruose. Na ir dėl keleto kitų reikalingų maisto produktų ar daiktų. Taip pat labai patinka ir gana platus lietuviško alaus pasirinkimas!

Kiek nukrypau nuo temos, tad grįžkime prie ikrų. Taigi, pamatęs raudonuosius ikrus negalėjau patikėti kaina – nekainavo net 5 eurų! „O jie čia tikrai geri?“, – šypsodamasis paklausiau pardavėjos. Tačiau ji nesutriko ir paprastai atsakė: „Nežinau, sau irgi jau pasiėmiau“. Na, negalėjau neišbandyti ir aš kai taip netikėtai jų užsimanai, o ir kaina tiesiog šnibžda į ausį: „Paimk juos“!

Atėjus švenčių laikotarpiui pagaliau buvo galima sėsti prie Kūčių stalo ir išmėginti tuos paslaptinguosius ikrus. Galiu pasakyti, kad buvau „apšalęs“ koks geras skonis! Bet tam, kad būtų viskas super, reikia dar dviejų ingredientų: nedidelių džiūvėsėlių užkandžiams (taip pat galite rasti Norfa parduotuvėje) ir Philadelphia original sūrio. Siūlyčiau sūrį bei ikrus dėti būtent ant džiūvėsėlių, nes dedant ant batono, per laiką jis sutyžta, o džiūvėsėlis išsilaiko kur kas ilgiau. Na ir netgi, sakyčiau, skaniau!

Su kuo gi galime derinti ikrų sumuštinukus? Kadangi maiste galime jausti ir saldumą, kurį suteikia sūris ir džiūvėsėlis bei tuo pačiu rūgštelę ir žuvies aromatą iš ikrų, mums labiausiai pasitarnaus Vilkmergės pusiau sausas sidras. Turintis rūgštumo ir vos juntamo salstelėjusio skonio, šis sidras bus puikus kompanionas ikrų užkandai. Jei norite alaus – pabandykite belgiško witbier (kvietinio) stiliaus alų, kuris pasižymės citrusais bei kalendra. Išbandykite su Blanche de Bruxelles arba La Trappe Witte Trappist alumi.

Vilkmergės sidras ir raudonieji ikrai

Vilkmergės sidras ir raudonieji ikrai

Jei gaminsitės ir ragausite šiuos derinius – labai lauksiu įspūdžių komentarų skiltyje.

Skanaus!

Jums taip pat gali patikti

Palikti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *